Izraelio diasporos reikalų ministras Amichai Chikli sulaukė griežto visuomenės ir politikų pasmerkimo po to, kai socialiniuose tinkluose įsivėlė į aštrų ginčą su spalio 7-osios didvyrio motina. Reaguodamas į kilusią pasipiktinimo bangą, ministras vėliau viešai pripažino, kad jo pareiškimai Shiros Shapiro atžvilgiu buvo pernelyg griežti. Įvairių politinių partijų atstovai vieningai pareiškė, jog netektį išgyvenančių šeimų puolimas griauna nacionalinę vienybę karo metu.
Kodėl kilo konfliktas tarp ministro ir Shiros Shapiro?
Aštri priešprieša prasidėjo, kai A. Chikli socialinėse platformose paskelbė kritiškus pasisakymus, tiesiogiai nutaikytus į Shirą Shapiro – Anero Shapiro motiną. Jos sūnus tapo vienu ryškiausių pasiaukojimo simbolių, kai „Hamas“ teroristinio išpuolio metu muzikos festivalyje beginklis gelbėjo dešimtis slėptuvėje buvusių jaunuolių. Nors ministras iš pradžių mėgino ginti savo politinius argumentus ir platesnę vyriausybės poziciją, visuomenės reakcija buvo žaibiška ir negailestinga. Netrukus A. Chikli teko pripažinti, kad jo pasirinkti žodžiai peržengė elementaraus takto ribas.
Gadi Eisenkoto reakcija ir moralinės ribos Izraelio politikoje
Buvęs Izraelio gynybos pajėgų (IDF) generalinio štabo viršininkas ir parlamento narys Gadi Eisenkotas negailėjo griežtų žodžių A. Chikli elgesiui. Jis viešai pabrėžė, kad žuvusių karių ir didvyrių šeimų užsipuldinėjimas kerta pamatinę moralinę ribą, kuri visada buvo Izraelio visuomenės sanglaudos pagrindas. Eisenkoto teigimu, politikai neturi teisės paversti gedinčių tėvų politinių kovų taikiniais, ypač tuomet, kai šalis kovoja keliuose frontuose ir kasdien aukoja gyvybes.
Prie šios kritikos prisijungė ir kiti parlamento nariai iš opozicijos bei koalicijos gretų, pabrėždami, kad tokie vieši išpuoliai silpnina visuomenės atsparumą. Politologai ir gynybos apžvalgininkai atkreipia dėmesį, jog valstybės gynybinė galia remiasi ne vien pažangia ginkluote, žvalgybos duomenimis ar oro gynyba, bet pirmiausia giliu abipusiu pasitikėjimu tarp piliečių ir valstybės valdžios. Konfliktai su gedinčiais piliečiais naikina šį pasitikėjimą ir demoralizuoja užnugarį.
Anero Shapiro žygdarbis: spalio 7-osios drąsos simbolis
Aneras Shapiro visame Izraelyje yra garbinamas dėl neįtikėtinos drąsos, pademonstruotos Reimo bombų slėptuvėje. Kuomet „Hamas“ kovotojai pro duris ėmė mėtyti kovines granatas į viduje susigrūdusius civilius, A. Shapiro stojo priekyje ir plikomis rankomis sučiupo bei išmetė atgal net aštuonias granatas, kol aštuntoji sprogo jo rankose. Jo pasiaukojimas padėjo išgelbėti keliolika žmonių, pavertęs jauną vyrą nesavanaudiškumo ir pilietinio heroizmo įsikūnijimu.
Būtent todėl bet kokia nepagarba A. Shapiro šeimai kelia tokią gilią ir skaudžią reakciją visoje šalyje. Karo analitikai pabrėžia, kad moralinis imperatyvas gerbti žuvusiuosius ir jų artimuosius yra neatsiejamas nuo Izraelio išlikimo doktrinos. Užpuolus ar įžeidus gedinčią motiną, politinis elitas rizikuoja prarasti visuomenės paramą, kuri yra kritiškai svarbi ilgalaikio saugumo krizės sąlygomis.
Daugiau patikrintų analizių skaitykite skiltyje Politika bei susipažinkite su mūsų parengtu Izraelio valstybingumo ir strateginės istorijos gidu.
