Jungtinių Valstijų Kongresas karštligiškai derasi dėl federalinio biudžeto, kad išvengtų valdžios darbo sustabdymo iki gruodžio 11 dienos. Įstatymų leidėjai atsidūrė aklavietėje dėl prezidento Donaldo Trumpo reikalavimo skirti papildomus 350 milijardų dolerių gynybos reikmėms.

Kodėl Donaldas Trumpas reikalauja 350 milijardų dolerių gynybai?

Baltieji rūmai siekia sustiprinti karinius pajėgumus prieš Irano ir jo remiamų ginkluotų grupuočių keliamas grėsmes Artimuosiuose Rytuose. Vyriausybė planuoja investuoti į modernią priešraketinę gynybą, nuolatinį laivyno patruliavimą ir glaudesnį žvalgybos duomenų dalijimąsi.

Gynybos rėmėjai pabrėžia, kad šios lėšos apsaugos pasaulinius prekybos kelius. Nuolatiniai ginkluoti išpuoliai Raudonojoje jūroje bei Persijos įlankoje kelia tiesioginį pavojų tarptautinei prekybai ir degalų tiekimui.

Demokratai priešinasi: ar gresia ketvirtas valdžios uždarymas nuo 2025 metų?

Demokratų partijos atstovai atvirai kritikuoja Baltųjų rūmų planus ir reikalauja pagrįsti milžiniškas išlaidas. Jie perspėja, kad tokia suma išsekins federalinį biudžetą ir atims pinigus iš vietos infrastruktūros, mokyklų bei ligoninių.

Nesutarimai didina riziką, kad iki gruodžio 11 dienos politikai nepasieks kompromiso. Tokiu atveju JAV federalinė vyriausybė patirtų jau ketvirtą darbo sustabdymą nuo 2025 metų.

Ką 350 milijardų dolerių ginčas reiškia Izraeliui ir NATO sąjungininkams?

Biudžeto aklavietė tiesiogiai palies Vašingtono partnerių saugumą Artimuosiuose Rytuose ir Europoje. Finansavimo vėlavimas gali sutrikdyti tiksliųjų ginklų tiekimą ir apsunkinti bendrus gynybos projektus.

Ekspertai išskiria kelias pagrindines sritis, kurios pajus šios politinės krizės pasekmes:

  • Izraelio oro gynyba: vėluojantis JAV finansavimas gali susilpninti integruotus priešraketinius skydus lemiamu metu.
  • Prekyba Raudonojoje jūroje: nepatvirtintas finansavimas kels pavojų krovinių gabenimui, nuo kurio tiesiogiai priklauso Europos pramonė.
  • NATO partnerių našta: Europos šalims gali tekti siųsti papildomus karo laivus, jei JAV sumažins savo pajėgas regione.
  • Irano veiksmų rizika: Teheranas gali pasinaudoti Vašingtono neryžtingumu ir imtis gerokai agresyvesnių veiksmų.