Vašingtono gynybos analitikų rengiamuose strateginės žvalgybos vertinimuose išryškėjo trys galimos Jungtinių Valstijų administracijos trajektorijos reaguojant į nuolatinį Irano Islamo Respublikos keliamą iššūkį. Sparčiai kintant regiono saugumo architektūrai, sprendimų priėmėjai aktyviai svarsto, ar eskaluoti kinetinius veiksmus siekiant sunaikinti priešininko infrastruktūrą, ar pradėti didelės rizikos diplomatines derybas, ar išlaikyti sustiprintą ekonominę blokadą, papildytą kalibruotais tiksliais smūgiais.
Kalibruotas atgrasymas prieš kinetinę eskalaciją
Nors išplėstinė karinė kampanija išlieka teorine galimybe, kuria siekiama ryžtingai suardyti priešiškus patikėtinių tinklus ir pakeisti jėgų pusiausvyrą regione, gynybos planuotojų operacinis sutarimas dėl jos masto ir ilgalaikio efektyvumo tebėra nevienareikšmis. Ir priešingai – diplomatinio dialogo atnaujinimo perspektyva kelia rimtų strateginių kliūčių. Žvalgybos vertinimai rodo, kad Teheranas gali klaidingai suprasti politinius pokyčius Vašingtone ir sugriežtinti derybines pozicijas, manydamas, jog JAV vykdomoji valdžia patiria vidaus spaudimą kuo greičiau pasiekti diplomatinį susitarimą.
Hibridinė strategija: ekonominė apsuptis ir taiklus tikslumas
Tarp vertinamų scenarijų kalibruota hibridinė strategija saugumo analitikų vis dažniau vertinama kaip veiksmingiausia pusiausvyra tarp atgrasymo ir rizikos mažinimo. Ši laikysena numato visapusiško ekonominio spaudimo išlaikymą režimo neteisėtiems finansiniams srautams kartu palaikant operacinę parengtį suduoti tikslius, ribotus atsakomuosius smūgius, jei peržengiamos nubrėžtos raudonosios linijos. Pasitelkdamos pranašesnius žvalgybos pajėgumus, radioelektroninės kovos priemones bei regioninę gynybos integraciją, kurią iliustruoja pažangi daugiasluoksnė priešraketinės gynybos architektūra, JAV ir regiono partnerės gali sistemingai silpninti destabilizuojančias grėsmes, neperaugant į nevaldomą sausumos konfrontaciją.
Pilkosios zonos išsekinimo panaikinimas ilgalaikiam regiono stabilumui
Esminis strateginis tikslas išlieka įsisenėjusio „pilkosios zonos“ status quo panaikinimas – trapios būsenos, kuri nėra nei visuotinis karas, nei tvari taika, keliančios grėsmę tarptautiniams laivybos koridoriams ir ekonominiam vystymuisi visuose Artimuosiuose Rytuose. Vakarų sąjungininkų ir regiono gynybos partnerių strateginė sanglauda, ypač kibernetinio atsparumo ir tikslaus perėmimo srityse, bus gyvybiškai svarbi siekiant įtvirtinti ilgalaikį stabilumą ir pasiųsti aiškų signalą Teheranui, kad asimetrinė agresija atneš vis mažesnę naudą.