Vašingtonas pakoregavo savo skubią gynybos poziciją Artimuosiuose Rytuose, atidėdamas galimas puolamąsias operacijas prieš Irano strateginius objektus iki artėjančių lapkričio 3 d. vidurio kadencijos rinkimų. Šia diplomatine pauze siekiama įvertinti derybų kelius, leidžiančius išspręsti jūrų laivybos sutrikimus ir susirūpinimą dėl branduolinės programos, kartu dar kartą patvirtinant tvirtą strateginį įsipareigojimą, kad Teheranas neįgis branduolinio ginklo.
Nenutraukiamas ekonominis slopinimas ir jūrų saugumas
Nors kinetiniai veiksmai laikinai sustabdyti, Teherano suvaldymo aparatas išlieka visiškai aktyvus. Jungtinės Valstijos toliau vykdo jūrų laivyno kontrolę prieš nepatvirtintus naftos krovinius ir įveda papildomas sankcijas neteisėtiems transporto tinklams. Šis struktūrizuotas kontrolės mechanizmas daro ekonominį spaudimą Irano režimo pajamoms ir siunčia stabilizuojančius signalus nepastovioms pasaulinėms energijos rinkoms po kelis mėnesius trukusio aukšto „Brent“ rūšies naftos kainų lygio.
Koalicijos parengtis ir ilgalaikis atgrasymas
Dabartinė strateginė padėtis remiasi vasario 28 d. įvykdytais pirminiais bendrais koalicijos smūgiais bei vėlesniu JAV centrinės vadovybės gynybos planavimu, nukreiptu į svarbiausią Irano infrastruktūrą. Nors po birželio mėnesį žlugusių laikinųjų paliaubų diplomatiniai kanalai išlieka atviri, žvalgybos ir gynybos pajėgos išlaiko operacinį pasirengimą. Vašingtonas pabrėžė, kad kariniai scenarijai bus peržiūrėti po rinkimų, jei derybomis nepavyks užtikrinti regioninio jūrų saugumo stabilumo ir patikrinto branduolinio ginklo neplatinimo.